Sias Kaledas pavadinciau ypac sventiskomis, visi tiesiog buvo uzsidege sventine nuotaika, o as visa laika praniuniavau kaledines dainas... Ir dovanu kalnai buvo.. Ir jos visos atsirado net keliomis dienomis anksciau, tad buvo taip malonu ir kartu nekantru laukt Kuciu vakaro.
Kiek prisimenu nuo pat mazu dienu mes dovanas skirtingai nei kiti mano pazistami ispakuodavome Kuciu vakara.. Tevai sakydavo vat cia dovanele nuo musu, o ryte jei buvot geros sulauksit is Kaledu Senelio.. Ir sulaukdavom.. Taip.. as pakankamai ilgai tikejau kaledu seneliu, zinojau kad dovaneles padeda tevai, bet kazkur giliai sirdyje budavo ir jis..
Turiu prisipazint dar ir dabar kartais is ryto viliuosi pamatyti maza dovanele po eglute.. :)
Turiu prisipazint dar ir dabar kartais is ryto viliuosi pamatyti maza dovanele po eglute.. :)
Siemet gavau lb daug dovanu, bet aisku ir lb daug isdovanojau. :) auskaru! ir truputi segiu.. :) Man tik lb gaila kad pamrsau viska nufotografuot.. :)
O cia mano likuciai:) jie liko kaip nereikalingi zaisliukai, nei parduoti, nei padovanoti, nes yra biski kreivi, sleivi, bet uz tat man jie mieliausi, del to jie liko man.. :)